Emocijos ir muzika: ar liūdnas B. Dvariono "Liūdesys"?

Straipsnyje nagrinėjami emocinio muzikos poveikio klausimai. Aptariami naujausi požiūriai, muzikos sukeliamų emocijų reikšmė kognityvinėje žmogaus veikloje (Gardner, Ekman, Goleman, Meyer, Gabrielsson, Sloboda, Krumhansl, Peretz ir kt.). Straipsnio tikslas – požiūrių į emocionaliuosius muzikos aspektus kontekste atskleisti B. Dvariono pjesės fortepijonui „Liūdesys“ struktūrinius ypatumus, inspiruojančius atitinkamą nuotaiką. Atliktas psichologinis eksperimentas, grindžiamas A. Gabrielssono ir J. Slobodos muzikinių struktūrų klasifikacija. Tyrimu norėta patikrinti kūrinio pavadinime užkoduotos emocinės būsenos psichologinį realumą ir jos sąsajas su muzikine struktūra. Išvadose patvirtinamas pagrindini liūdesį inspiruojančių struktūrinių sprendimų paveikumas, nustatyta, kad B. Dvariono pjesė išties inspiruoja emocinę būseną, artimą liūdesiui; tačiau emocinis kodas, kompozitoriaus užšifruotas kūrinio pavadinime, nėra pakankamai adekvatus klausytojo patiriamoms emocinėms reakcijoms.The aspects of emotional affection of music are investigated in this article. The newest attitudes related to the relevance of emotions, brought about by music in cognitive work (Gardner, Ekman, Goleman, Meyer, Gabrielsson, Sloboda, Krumhansl, Peretz, etc.), are presented. The goal of the article is to reveal the structural singularity of the piano piece "Sorrow" by B. Dvarionas within the context of these attitudes. To serve this goal a psychological experiment based on A. Gabrielsson's and J. Sloboda's classification of music structures was carried out. The aim of the experiment was to verify the psychological reality of emotional state, coded in the name of the piece and its links with the structure of music. In conclusion, the presence of the main structures inspiring sorrow has been justified